Šaknies kanalų gydymas. 

Danties viduje esanti ertmė, kurią užpildo audinys, vadinamas pulpa, yra puiki vieta kauptis, mikroorganizmams, jei tik danties pulpa žūva. Kol danties pulpa yra gyvybinga, ji gali kovoti su infekcija, kadangi organizmas per kraujotaką turi galimybę nusiųsti į pažeidimo vietą su infekcija kovojančių ląstelių, tačiau pulpai žuvus ir kraujotakai išnykus, tokia galimybė dingsta.

Danties šaknų kanalų gydymo principai.

Pulpai žuvus ar įvykus jos negrįžtamam uždegimui, yra žinomas tik vienas patikimas būdas išsaugoti dantį ir išvengti galimų komplikacijų ateityje.- tai pulpos likučių šalinimas iš danties vainiko ir kanalų bei susidariusios tuščios ertmės plombavimas, vadinamas pulpektomija.

Gydymo etapai.

Tiek gyvybingo, tiek negyvybingo danties šaknų gydymas, iš esmės, nesiskiria, išskyrus tuos atvejus, kuomet kanalų gydymas atliekamas nebe pirmą kartą ( šiuo atveju procedūra vadinama danties šaknų kanalų pergydymu.) Bet kurio danties šaknų kanalų gydymo procedūrą galima sąlyginai suskirstyti į kelis etapus, kurie aprašomi žemiau.

Danties atvėrimas ir patekimas į pulpos kamerą.

Danties vainike grąžtu yra padaroma ertmė, per kurią pasiekiama pulpa. Gana  dažnai pulpa jau būna atvira, tada pakanka tik išplėsti esamą priėjimą prie pulpos kameros tuo tikslu, kad galima būtų pašalinti visą pulpą ir aptikti kanalų įeigas.

Šaknų kanalų įeigų aptikimas.

Patekus į pulpos kamerą, pastaroji plačiai atveriama, išplatinama ir pradedama ieškoti kanalų įeigų, kuris yra pulpos kameros dugne. Priekiniai dantys paprastai turi vieną šaknies kanalą ir vieną įeigą į jį, prieš krūminiai dantys turi 1-2 šaknies kanalus ir 1-2 įeigas. Daugiausiai įeigų ir didžiausią kanalų skaičių turi  turi anatominiu atžvilgiu sudėtingiausi  dantys – krūminiai. Juose dažniausiai yra aptinkamos 3-4 kanalų įeigos ir 3-4 kanalai.

Šaknų  kanalų pilnas įveikimas iki viršūnės.

Suradus kanalo įeigą, reikia pilnai įveikti visą kanalą, pasikus jo atsivėrimo angelę šaknies viršūnėje. Plačių ir tiesių kanalų įveikimas yra itin paprastas, beveik visada tokie kanalai yra įveikiami kelias endodontologinio instrumento judesiais. Siauresnių ar  lenktų kanalų įveikimas yra sudėtingesnis, o ypač sudėtingas yra stipriai užkalkėjusių, labai stipriai lenktų ar seniau mėgintų plombuoti kanalų įveikimas. Daugumas  stomatologų sutaria, jog būtent šis etapas yra pats sudėtingiausias , jei danties kanalai yra siauri, lenkti ar užpildyti kokia nors kieta netirpstančia įprastiniuose tirpikliuose medžiaga.

Šaknų kanalų išvalymas ir išplatinimas.

Kanalai paprastai yra netaisyklingos formos, kiek primenančios ovalą. Apdirbami endontolologiniais instrumentais, kanalai skerspjūvyje tampa vis labiau panašesni į apskritimą. Kanalų išvalymo metu šalinama uždegiminė ar žuvusi pulpa, sukant specialius į mažas adatėles su sriegiu panašius instrumentus, kurie sugeba  įsisukti į kanalą ir aštriomis briaunomis nubraukti nuo kanalų sienelių nešvarumus.  Kanalų platinimas reikalingas tikslu pagerinti kanalo praplovimą dezinfekuojančiais ir nešvarumus tirpdančiais plovimo skysčiais, kurie visuomet naudojamo kartu su mechaniniu apdirbimu instrumentais, bei palengvinti kanalo plombavimą standartizuotais kaiščiais, kurių minimalus dydis paprastai beveik visada didesnis už neplatinto kanalo dydį.

Šaknų kanalų plombavimas.

Išplatinus, išvalius ir suformavus šaknies kanalus, šie yra sandariai  užkemšami tam skirtomis šakninėmis plombinėmis medžiagomis.

Danties restauravimas.

Nors po šaknies kanalų plombavimo procedūros, susijusios su šaknų kanalų gydymu jau yra pabaigtos, normaliam funkcionavimui dantis privalo būti tinkamai atstatytas plomba  arba protezu.  Bet kuris dantis po šaknų kanalų plombavimo rekomenduojamas protezuoti dėl didesnio šio metodo patikimumo, tačiau yra situacijų, kuomet dantis suplombuotais kanalais gali ilgai ir patikimai tarnauti be protezavimo. Taip dažniau pasitaiko priekinių dantų srityje, krūminiai dantys po kanalų plombavimo, dėl gaunamos didelės kramtomosios apkrovos, susilpnėjus jų struktūrai, dažnai neatlaiko krūvio ir skyla.